Patarimai 123-iosios serijos coupe pirkėjui

Laisvas straipsnio „Buyer’s Guide – Mercedes-Benz C 123“ fragmento vertimas
Originalaus teksto autorius Thomas Wirth
Publikuota 2018.11.30 tinklapyje mercedes-benz.com

Tiksli nuoroda >>>

 

Solidi ir tuo pat metu elegantiška – tai 123-iosios serijos coupe versija. Šis sėkmingas modelis tapo geidžiamas tarp klasikinių automobilių entuziastų.

Rinkos vertė *

Nepaisant siautėjančio klasikinių automobilių bumo, 123-iosios serijos coupe kainos išlieka beveik pastovios: kaina, sumokėta už 230 CE, jau keletą metų išlieka daugmaž vienoda. Nepaisant to, vienas modelis, o būtent ankstyvais 230 C su karbiuratoriniu varikliu, šiek tiek pabrango. Didėjančią paklausą atsveria gausi pasiūla. Sąžininga kaina už 3 lygio** būklės automobilį sukasi apie 6‘000, o už 2 lygio egzempliorių pirkėjai turėtų sumokėti apie 10‘000 eurų. Tuo tarpu 280 CE vertė bus kita: geidžiamas šešių cilindrų coupe jau dabar yra brangesnis už keturių cilindrų ir kainuoja apie 8‘000 eurų, o norintys įsigyti antro lygio būklės egzempliorių sumokės dar 75% daugiau. Tiesa, kai kurie automobiliai laužo šias ribas: išskirtinai maža rida, gausi papildoma įranga arba kruopščiai dokumentuota istorija leidžia jų savininkams tikėtis dar didesnės kainos.

Kėbulas

Vienas didžiausių iššūkių perkant 123-iosios serijos coupe yra kėbulo būklė. Pirmieji egzemplioriai pasirodė mažiau atsparūs rūdims, negu pagaminti po 1979-ųjų vidurio. Vėlesniais metais Daimler-Benz toliau gerino kėbulo apsaugą nuo korozijos. Viena jautriausių automobilių vietų yra siūlė, kuria apatinė prekinė kėbulo detalė („lūpa“) jungiasi su priekiniais sparnais. Čia korozija užklumpa beveik visus egzempliorius ir bet kokie darbų pėdsakai ženklina geriau ar prasčiau atliktą remontą. Kita vieta, kur tikėtina aptikti rūdžių, yra plotai aplink priekinių žibintų tvirtinimus, matomi atidarius variklio dangtį. Lygiai taip pat svarbu apžiūrėti variklio dangtį prilaikančias svirtis, o taip pat aplink akumuliatorių.

Atkreiptinas dėmesys, kad standartiniai plastikiniai posparniai gali ilgus metus slėpti rūdis nuo aptikimo. Lygiai taip pat galima nepastebėti slenksčių, paveiktų korozijos iš salono pusės bet kurioje jų vietoje. Gamykloje šios detalės uždengiamos kilimais. Svarbi tema, žinoma ir kitose serijose, yra kėliklio lizdai: metalas aplink šias keturias skyles pradeda irti, kartu paveikdamos ir greta esančios konstrukcijos. Šių vietų remonto kokybė turi būti kruopščiai patikrinta. Pavojinga korozija taip pat gali būti aptikta ant galinių lonžeronų ir išilginių svirčių. Neturi būti pamirštos ratų arkos bei šonai. Rūdžių pasitaiko bagažinėje: čia būtina patikrinti šonines nišas ir atsarginio rato skyrių.

Variklis ir transmisija

123-ioji serija leidžia rinktis keturių ir šešių cilindrų variklius. Ankstyvasis 2.3 ltr. darbo tūrio keturių cilindrų variklis buvo komplektuojamas karbiuratoriumi, tačiau 1980-ųjų metų modeliuose jį pakeitė naujas M102 su Bosch K-Jetronic įpurškimo sistema. Įprastai naujasis variklis ne tik išvysto daugiau galios (136 vietoje 109 AG) sunaudodamas mažiau degalų, tačiau ir leidžia jaustis ramiau dėl didesnio sukimo momento, išgaunamo prie mažesnių variklio sūkių. Tačiau išties puikūs Coupe vairavimo pojūčiai laukė šešių cilindrų modelių savininkų, kurie nuo pat pradžių galėjo pasirinkti tiek karbiuratorių, tiek įpurškimo sistemą.

Šis modelis pasižymėjo didesne galia ir mažesnėmis sąnaudomis, nors nė vienas iš šių dalykų nėra itin svarbus klasikiniams automobiliams. Nė vienas iš variklių neturi žinomų tipinių problemų ir jei jais buvo gerai rūpinamasi – o čia dvi svarbiausios sąvokos yra alyvos keitimas ir vožtuvų tarpelių reguliavimas – nesunkiai įveiks 200‘000 km. Silpnesnės vietos yra trūkinėjantys išmetimo kolektoriai bei pradegančios cilindrų galvutės tarpinės. Erzinantys, tačiau menki gedimai – uždegimo skirstytuvo dangtelio ir degalų siurblio pažeidimai.

Visos transmisijos garsėja patikimumu, tačiau mechaninės penkių pavarų dėžės yra retenybė, todėl didelė paklausa sąlygoja aukštesnę jų kainą. Pažymėtina, kad pavarų dėžes taip pat reikalinga prižiūrėti: savalaikis eksploatacinių skysčių keitimas apsaugo js nuo susidėvėjimo.

Interjeras

Ilgose kelionėse 123-iosios serijos vairuotojai galėjo mėgautis nuostabiu komfortu. Jei to jau nebenutinka, kaltos bus susidėvėjusios sėdynių spyruoklės. Sėdynių detalės gali būti keičiamos, tačiau atkreipkite dėmesį, kad sėdynių kietumas gali būti skirtingas. Coupe sėdynės išsiskiria ne tik atlenkiamomis nugarėlėmis, tačiau ir vakuuminiu jų blokavimo mechanizmu. Daugumą audinių vis dar galima įsigyti ir šiandien, tačiau planuojant darbus reikia atsižvelgti į jų kainas. Tas pats pasakytina apie suskilinėjusias medines apdailas, kurių profesionali restauracija gali kainuoti nemažai.

Prietaisai ir valdymo įtaisai

123-iosios serijos modeliai interjerai pasižymi funkcionalia ir praktiška estetika. Įprastai lengvai įskaitomi prietaisų skydeliai gali būti paveikti laiko. Tarp dažniausių nesklandumų – išblukusios oranžinės rodyklės, sulūžę plastikiniai odometro ratukai ir neveikiantis prietaisų skydelio apšvietimas. Pastarąjį dažniausiai sukelia šviesumo reguliatorius. Pakankamai patikimas yra šalia vairo sumontuotas daugiafunkcinis jungiklis, kuriuo įjungiami posūkiai, ilgosios šviesos ir stiklo valytuvai. Nepaisant patikimumo, nutikus gedimui remontas gali kainuoti brangiai. Šildymo ir vėsinimo prietaisai dažniausiai nekelia jokių problemų. Oro kondicionierius arba automatinė klimato kontrolės sistema sutinkamos retai, tačiau tai yra išties puikus dalykas!

Toliau išvardintų dalykų sutvarkymas gali pareikalauti daug laiko ir nemažai lėšų. Nepaisant to, metalinis elektra valdomas stoglangis išlieka populiarus net ir šiandien. Prieš pirkdami automobilį patikrinkite ar visi raktai rakina visas spynas. Nesklandumų gali sukelti nebesandari centrinio užrakto sistema, kuri įtraukia oro ir dėl to nebeveikia taip, kaip turėtų. Jos gedimų šalinimas gali būti varginantis. Aptikti originalų grotuvą būtų subtilu: daugybė ankstesnių savininkų pakeitė juos į šiuolaikiškesnius ir dabar toks sprendimas mažina kainą.

Ratai ir pakaba

Skirtingai nuo sedanų, coupe modeliai buvo komplektuojami su 195/70 R14 padangomis, sumontuotomis ant 6 colių pločio ratlankių. Kai kurie savininkai vėliau pakeitė juos į 15 colių skersmens ratlankius, dažniausiai išlietus iš lengvųjų lydinių. Lieti ratlanki, kuriuos buvo galima pasirinkti iš papilomos įrangos sąrašo, dar vadinami „barokiniais“ arba „Fuchs“. Labai greitai jie buvo nukopijuoti ir būdami vizualiai panašūs, tačiau pigesnis, rado savo vietą rinkoje. Stovėjimo stabdžio sutrikimai gana dažni, o vairo mechanizmas laisvumas neretai būna pernelyg didelis. Juos galima pareguliuoti, tačiau geriau patikėti šį darbą specialistams.

Patikimas ir ilgaamžis

Pakaba ir ašys įprastai nekelia sunkumų: jos patikimos ir ilgaamžės. Tačiau laikas daro savo, todėl atkreipkite dėmesį į girgždesius ir tuksėjimus. Šiais atvejais gali tekti pakeisti gumines-metalines įvores ir traukių antgalius – nesudėtingas ir greitas darbelis bet kurioms remonto dirbtuvėms. Būtina karts nuo karto tikrinti spyruokles, nes jos rūdija ir lūžta, sugadindamos kitus pakabos komponentus. Retkarčiais suplyšta guminiai apsauginiai pusašių gaubtai, jų pakeitimas greitas, tačiau paprastai nepigus. Jei norėtumėte atlikti šį darbą savarankiškai, turėkite galvoje, kad tai sudėtingas uždavinys, kuriam atlikti reikalingi specialūs instrumentai.

Ypatingos pastabos

Prabangus 123-iosios serijos coupe pasižymi kai kuriomis savybėmis, reikalaujančiomis atskiro aptarimo. Tarp jų plotas ties plačiu galiniu statramsčiu. Sukluskite, jei aptiksite čia pakeltų dažų: dėl viduje besikaupiančios drėgmės kai kurie dviduriai modeliai šiose vietose rūdija. Jei pakeisti saugos diržai, tinkamai sumontuoti vidurinio statramsčio apdailą gali būti sudėtinga. Verta kritiškai įvertinti chromuotų ir guminių detalių, įrėminančių langus, būklę.

Papildymas

Sugadintas detales ne visada paprasta pakeisti, o dėl netinkamai sureguliuotų langų gali erzinti vėjo sukeliamas triukšmas. Aštuoniasdešimtųjų pradžioje vienomis iš progresyvių opcijų buvo stabdžių antiblokavimo sistema (nuo 1980-ųjų rugpjūčio) ir vairuotojo saugos pagalvė (nuo 1982-ųjų sausio). Dėl aukštos kainos jas užsakinėdavo retai, tačiau atskirais atvejais jos gali tapti svarbiu kriterijumi perkant klasikinį automobilį šiandien. Naudojant automobilį kasdien, verta įsiminti šiuos patarimus: susidėvinčias detales, pvz. uždegimo žvakes ir alyvos filtrus, ar tinkamas variklio alyvas rasti lengva, tačiau to paties negalima pasakyti apie tinkamus trapecinius diržus. Ir dar, nė vieno C123 modelio bako negalima užpildyti E10 benzinu – naudoti tokius degalus nėra leista.

Modeliai

230 C
– Darbo tūris 2‘307 ccm
– Maksimali galia 80 kW (109 PS)
– Maksimalus greitis 170 km/h (su automatine transmisija – 165 km/h)
– Gamybos laikotarpis 1977–1980

230 CE
– Darbo tūris 2‘299 ccm
– Maksimali galia 100 kW (136 AG)
– Maksimalus greitis 180 km/h (su automatine transmisija – 175 km/h)
– Gamybos laikotarpis 1980–1985

280 C
– Darbo tūris: 2‘746 ccm
– Maksimali galia 115 kW (156 AG)
– Maksimalus greitis 180 km/h (su automatine transmisija – 175 km/h)
– Gamybos laikotarpis 1977–1980

280 CE
– Darbo tūris: 2‘746 ccm
– Maksimali galia: iki 1978/03 – 130 kW (177 AG), nuo 1978/04 – 136 kW (185 AG).
– Maksimalus greitis 200 km/h (su automatine transmisija – 195 km/h)
– Gamybos laikotarpis 1977–1985

 

Pastabos:
*   Kainos Vokietijoje straipsnio publikavimo metu (2018 metų lapkritį).
** Išskiriami 5 lygiai, iš kurių aukščiausias pirmas, o žemiausias penktas. Pirmas lygis aprašomas kaip „būklė kaip nuo konvejerio“, antras – „labai gera, lyg automobilis būtų eksploatuotas trejus metus“, trečias – „pagal gamintojo reikalavimus prižiūrėtas, tačiau įprastai eksploatuotas automobilis, neturintis didesnių gedimų“, ketvirtas – „prastos būklės automobilis, reikalaujantis restauravimo“, penktas – „automobilis, tinkamas išardyti į atsargines dalis“.