1972-aisiais pasirodžius naujausiai Mercedes-Benz S klasei (116 serija), atėjo laikas atnaujinti ir „ekonominį” modelį. Inžinieriai nuveikė didelį darbą kurdami naująją seriją, gavusią kodą 123. Nežiūrint po premjeros (1975-ųjų kovas) pasigirdusios kritikos, kad naujasis 123-iasis nepasižymi inovacijomis ir panašus į pirmtakus, modelio sėkmė buvo nenuginčijama – pirkėjai savo automobilio laukdavo net dvejus metus.
Jau 1977 metų Ženevos autosalone Mercedes-Benz pristatė 123-iosios serijos coupe variantą. 230 C, 280 C ir 280 CE pakeitė 114-osios serijos „Strich 8“ coupe modelius, kurių gamyba pasibaigė ankstesnių metų birželį ir rugpjūtį.
Kaip ir ankstesnės serijos, naujieji coupe techniškai ir stilistiškai išliko artimi sedanams. Tačiau skirtingai negu “Strich 8” coupe, kuris buvo surenkamas ant tos pačios platformos kaip ir sedanas, naujojo dvidurio ratų bazė buvo 85 mm trumpesnė negu keturių durų varianto. Šis sprendimas suteikė coupe stilistinį skirtingumą bei padarė jo dizainą nuoseklesnį bei patrauklesnį. Ypač tai pasakytina apie galinę dalį, kuri mažiau dominuoja ir labiau harmoningai įsilieja į bendrą vaizdą.
Tačiau patobulėjo ne tik išvaizda. Itin svarbiu žingsniu pirmyn tapo dar tvirtesnė saugumo kapsulė su sustiprinta stogo struktūra, tvirtais statramsčiais ir sustiprintomis durimis. Energijos absorbcija priekinėje ir galinėje deformacinėse zonose juntamai pagerėjo padidinus kontroliuojamų deformacijų potencialą.
Kėbulo apipavidalinimas priminė top-modelius 280 ir 280 E, nes apdailai panaudotos šių sedanų detalės. Visi trys coupe modeliai buvo komplektuojami stačiakampiais plataus spindulio priekiniais žibintais, chromuotomis oro paėmimo angų grotelėmis prie priekinio stiklo ir chromuotomis juostelėmis po galiniais žibintais.
Mechaniniais komponentais coupe nesiskyrė nuo keturdurių brolių. Kaip ir į pastaruosius, į coupe buvo montuojamas galinis tiltas su išilginėmis svirtimis, perimtas iš ankstesnės serijos. Priekyje panaudota pakaba su dvigubomis svirtimis. Stabdžių sistema perkelta iš sedano be pakeitimų.
Iš pradžių modelių sąraše puikavosi modeliai 230 C, 280 C ir 280 CE. Varikliai taip pat atitiko montuojamus atitinkamų modelių sedanuose. Skirtingai nuo pirmtako, 123-iosios serijos coupe gavo 4 cilindrų variklį. Nors 109 AG nesuteikė energingo temperamento, tačiau kasdieniams poreikiams galingumas buvo pakankamas.
Su tam tikromis išlygomis tą patį būtų galima pasakyti apie dyzelinius variantus, debiutavusius 1977-ųjų rugsėjį. Trilitrinis 5 cilindrų variklis, jau anksčiau sutinkamas sedane, išvystydavo 80 AG. Variantas 300 CD buvo parduodamas tik Šiaurės Amerikoje, kur dėl galiojančių apribojimų vairuotojai nereikalavo itin greitų automobilių. Kuriant šį keistoką modelį buvo siekiama sumažinti Mercedes-Benz modelių, parduodamų Jungtinėse Valstijose, vidutines degalų sąnaudas ir taip atitikti naujus šios šalies vyriausybės reikalavimus. Pagerinus degalų siurblį, 1979 metų rugsėjį 5 cilindrų variklio galia padidinta iki 84 AG.
Dviem metais vėliau, 1981-ųjų rugpjūtį, 300 CD modelį pakeitė 300 CD Turbodiesel. Naujasis modelis, kurio galia pasiekė jau visai solidžius 125 AG, taip pat skirtas eksportui į Šiaurės Ameriką. Kaip ir pirmtako atveju, motyvu sukurtį tokį variantą tapo tolesnis reikalavimų vidutinėms gamintojo parduodamų automobilių sąnaudoms, griežtinimas. Lygiai tokie pat pasikeitimai įvyko ir sedanų tarpe, o 1982-aisiais nutrauktas 280 E ir 280 CE eksportas į Jungtines Valstijas. Juos pakeitė ekonomiški turbodyzeliai, išvystantys tik 20 AG mažiau už 2.7 ltr. darbo tūrio benzininius variklius.
Pokyčiai neaplenkė ir pastarųjų. 1978 metų balandį tiek į coupe, tiek į sedanus pradėti montuoti padidinto suspaudimo laipsnio 2.7 ltr. darbo varikliai, kurių galia pasiekė 185 AG. Dar po dviejų metų, 1980-ųjų birželį senasis 2.3 ltr. darbo tūrio keturcilindris karbiuratorinis variklis užleido vietą visiškai naujam tokio pat darbo tūrio agregatui, išvystančiam 136 AG, kuriame panaudota mechaninė degalų įpurškimo sistema. Taip vietoje 230 C prekyboje pasirodė 230 CE, sunaudojantis mažiau degalų nepaisant 25% padidėjusios galios. Tuo pat metu kainoraštyje nebeliko ir indeksu „280” paženklintų modelių su karbiuratoriniais varikliais. Netrukus abu naujieji variantai pradėti komplektuoti stabdžių antiblokavimo sistema (1980 metų rugpjūtis) ir saugos pagalvėmis (1982 metų sausis).
1982-ųjų rugsėjį įdiegtas kompleksinis 123-iosios serijos atnaujinimas beveik neveikė coupe modelių. Vizualiai išraiškingiausias pasikeitimas – stačiakampiai žibintai – jau ir anksčiau buvo standartinės coupe įrangos dalis. Atnaujinti coupe nuo senesniųjų skyrėsi juodomis, o ne chromuotomis oro paėmimo angų grotelėmis ties priekiniu stiklu ir aštuoniomis naujomis kėbulo spalvomis. Dar viena kita detalė pasikeitė automobilio salone.
123-iosios serijos coupe gamyba baigėsi 1985 metų rugpjūtį. Per aštuonerius metus nuo konvejerio nuriedėjo 99‘884 egzemplioriai, iš kurių 15‘509 – dyzeliniai variantai. Tačiau pačia rečiausia serijos versija tapo 280 C, pagamintas vos 3‘704 vnt. tiražu. Iki naujosios 124-osios serijos coupe pasirodymo buvo likę dar pusantrų metų.